»(Æ`v “Æ)» Qiell-lirie »(Æ`v “Æ)»
!!MIRE SE ERDHE NE FORUM!! ***QIELL-LIRIE*** !
!Vizitor-i-nderuar-dhe-i-rrespektuar-nėse-dėshironi-qė-pop-login te-mos-shfaqet-klikoni-butonin! !!!---DO NOT DISPLAY AGAIN---!!!

Argetim te kendshem ne QIELL-LIRIE nga Administratorja **ORI & ERA**

»(Æ`v “Æ)» Qiell-lirie »(Æ`v “Æ)»


 
Portali ORIForumiCalendarPytėsoriKėrkoLista e AnėtarėveGrupet e AnėtarėveRegjistrohuIdentifikohuTOP Albaniachatshkarko
Tema Fundit
» Me fal...
Mon Jul 29, 2013 11:28 am nga Ina_ina

» GJUMI DHE DASHURIA.
Mon Jul 29, 2013 11:27 am nga Ina_ina

» Puthja e Par Qe Tka Dhon nje Femer .!
Mon Jul 29, 2013 11:25 am nga Ina_ina

» A njeh dashuria ngjyrė, moshė dhe atdhe?
Mon Jul 29, 2013 11:24 am nga Ina_ina

» A jetohet pa dashuri?
Mon Jul 29, 2013 11:22 am nga Ina_ina

» TE DUA KUR.....
Mon Jul 29, 2013 11:20 am nga Ina_ina

» Aka nje vend dhe per mua ketu..?
Mon Jul 29, 2013 11:11 am nga Ina_ina

» XXX Vetem Per Moshat 18 e Siper
Sun Jul 07, 2013 11:56 am nga arion

» Mė thuaj si ha, tė tė them se si bėn seks
Fri Apr 12, 2013 9:33 pm nga shaban cakolli

» Vajzat e virgjera, a gjenden me?
Fri Apr 12, 2013 9:30 pm nga shaban cakolli

» PER TY.......
Fri Apr 12, 2013 7:19 pm nga shaban cakolli

» Mesazhi me i bukur
Fri Apr 12, 2013 7:19 pm nga shaban cakolli

» A munde te gjesh dashuri ne internet edhe sa do ket sukses
Fri Apr 12, 2013 7:17 pm nga shaban cakolli

» Ka dashuri pa interes?
Fri Apr 12, 2013 7:16 pm nga shaban cakolli

» Cila eshte gjeja e pare qe ju terheq te nje vajze/djale?
Fri Apr 12, 2013 7:14 pm nga shaban cakolli

» Ē’farė ėshtė mė e rėndėsishme, tė duash apo tė dashurosh?
Fri Apr 12, 2013 7:13 pm nga shaban cakolli

» MARTES APO BASHKEJETES?
Fri Apr 12, 2013 7:13 pm nga shaban cakolli

» Besoni ne lotet e nje mashkulli
Fri Apr 12, 2013 7:11 pm nga shaban cakolli

» Me dhemb zemra kur....?
Fri Apr 12, 2013 7:11 pm nga shaban cakolli

» Cfare kerkoni ke nji njeri qe te ket fatin te behet i dashuri/a juaj?
Fri Apr 12, 2013 7:10 pm nga shaban cakolli

» DEDIKIME PER DASHURIN
Fri Apr 12, 2013 7:09 pm nga shaban cakolli

» Puthja, nuk eshte vetem ceshtje buzesh
Fri Apr 12, 2013 7:07 pm nga shaban cakolli

» Vuaj kur ti...
Fri Apr 12, 2013 7:06 pm nga shaban cakolli

» C'ESHTE DASHURIA?
Fri Apr 12, 2013 7:04 pm nga shaban cakolli

» Te dua sepse...
Fri Apr 12, 2013 7:03 pm nga shaban cakolli

» Shprehje , vargje te bukura per dashurine
Fri Apr 12, 2013 7:03 pm nga shaban cakolli

» Ēmendem pėr ty... do t''i dish arsyet?!
Fri Apr 12, 2013 7:01 pm nga shaban cakolli

» Duke Menduar Per Ty...
Fri Apr 12, 2013 7:00 pm nga shaban cakolli

» Cfare do t'i thoni njeriut te zemres ne keto momente?
Fri Apr 12, 2013 6:59 pm nga shaban cakolli

» "Te dua" me vargje
Fri Apr 12, 2013 6:59 pm nga shaban cakolli

*
*
*
*
*
*
*
*
September 2014
MonTueWedThuFriSatSun
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930     
CalendarCalendar
*ChAt Me PeRsHeNdEtJe*
♥♥♥ ♥♥♥♥♥♥ ♥♥♥
Kėrko
 
 

Display results as :
 
Rechercher Advanced Search
SHTYPI
Gazeta Shqiptare
GAzeta Metropol
Gazeta Shqip
Gazeta Albania
Gazeta Koha jone
Gazeta Sot
Gazeta Tirana Observer
Gazeta Korrieri
Gazeta Shekulli
Gazeta 55
Gazeta Rilindja Demokratike
Gazeta Standard
Gazeta Tema
Gazeta Biznesi
Gazeta Zeri i Popullit
Gazeta Ballkan
Social bookmarking
Social bookmarking Digg  Social bookmarking Delicious  Social bookmarking Reddit  Social bookmarking Stumbleupon  Social bookmarking Slashdot  Social bookmarking Furl  Social bookmarking Yahoo  Social bookmarking Google  Social bookmarking Blinklist  Social bookmarking Blogmarks  Social bookmarking Technorati  

Bookmark and share the address of »(Æ`v “Æ)» Qiell-lirie »(Æ`v “Æ)» on your social bookmarking website
Share | 
 

 LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Webmaster
Webmaster


Female
Numri i postimeve: 5685
Location: ALBANIA
Job/hobbies: qiell-lirie.sosblog.com
Registration date: 10/04/2008

MesazhTitulli: LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ   Fri Apr 18, 2008 10:33 pm

TE FLASIM PER ZHANRIN E PREFERUAR LETRAR QE KENI,AUTORET E PERIUDHAVE LETRARE SHQIPETARE DHE ATO TE HUAJ
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://qiell-lirie.forum0.net
Admin
Webmaster
Webmaster


Female
Numri i postimeve: 5685
Location: ALBANIA
Job/hobbies: qiell-lirie.sosblog.com
Registration date: 10/04/2008

MesazhTitulli: Re: LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ   Mon May 26, 2008 8:00 pm

DISKURSI IDEOLOGJIK NĖ POEZINĖ SHQIPE TĖ GJYSMĖS SĖ DYTĖ TĖ SHEKULLIT XX


Gjėma qė iu pėrgatit poezisė shqipe tė gjysmės sė dytė tė shekullit XX, nė fillim u shfaq nė formė tė kėngės. Kėngėt partizane, tė cilat mė tė shumtėn kishin pėr autorė edhe poetė qė i ishin bashkuar rezistencės antifashiste, paraqesin bėrthamėn e realizmit socialist, qė do tė inaugurohej mė vonė si doktrinė zyrtare dhe qė do tė pėrpiqej tė realizonte njė diskontinuitet sa mė tė fortė ndėrmjet vetes dhe traditės poetike shqipe dhe njė izolim tė letėrsisė shqipe nga rrjedhat e tjera letrare nė botė.



Meqė ishin intonim i njė kauze ēlirimtare, e cila doli fitimtare nė fund tė luftės, kėngėt partizane u ngulitėn me efekte psikologjike dhe propagandistike nė receptimin masiv tė publikut, duke thyer refuzimin e natyrshėm tė pjesės kritike tė publikut ndaj diskursit ideologjik qė po e atakonte traditėn dhe shijet e saj.Tekstet e kėngėve partizane tė shkruara nga Andrea Varfi, Fatmir Gjata, Kolė Jakova, Qamil Buxheli, Shefqet Musaraj, e madje edhe Mehmet Shehu e Shefqet Peēi1, e filluan procesin e ndryshimit tė funksionit estetik tė tekstit dhe e promovuan atė si funksion ekskluzivisht ideologjik. Natyrisht, thyerja e rezistencės ndaj kėtij funksioni tė ri tė poezisė, u shoqėrua edhe me kanosje pėr thyerjes kafkash tė atyre qė tregonin mė shumė vendosmėri nė refuzimin e diskontinuitetit artistik dhe tė izolimit qė po promovohej zhurmėshėm dhe dhunshėm.



Kėtu nuk do tė bėjmė historinė e kėtij procesi. Kėtu vetėm do tė identifikojmė disa manifestime konkrete poetike tė krijuara me synimin qė tė dominonte diskursi ideologjik, e qė mund tė konsiderohen si pėrftesa legjitimuese tė krejt doktrinės.



Sa pėr ilustrimin fillestar, po kujtojmė kėtu se poezia e Ismail Kadaresė, “Shpjegim pėr librat Besianės sė vogėl”ėshtė potuajse e papėrsėritshme pėrnga plasimi me efektivitet nė “tabelėn e mundėsive letrare”2 qė ofron doktrina e realizmit socialist.



Poezia “Shpjegim pėr librat Besianės sė vogėl”, spikatė njė opozicion interesant sa u takon mėnyrave tė pėrdorimit tė fjalėve, me nėnkuptim pėr vetė ambientin letrar, social dhe politik shqiptar tė gjysmės sė dytė tė shekullit XX. Referenca thotė se poetėt hermetikė i harrojnė fjalėt pėrditė e mė shumė, krejt nė kundėrshtim me natyrėn njerėzore. Ndėrsa nė ambientin shqiptar kjo harresė e fjalėve vinte nga autecensura dhe nga dhuna qė rrinte pezull mbi pėrdoruesit e fjalėve jashtė normave tė ngurtėsuara ideologjike.



E kundėrta e pėrdorimit me ngurrim dhe gati afazik tė fjalėve, ishte poezia e realizmit socialist, e cila synonte tė shkaktonte sa mė shumė zhurmė dhe tė plasonte sa mė shumė fjalė, madje fjalė sa mė tė pagdhendura, sikundėr lė tė kuptohet poezia programatike e Dritėro Agollit, “Poetėve qė vijnė”. Kjo poezi e Agollit ka njė pėrfundim qė ia vlen gjithsesi tė mbahet mend si njė argument i paluajtshėm i diskursit ideologjik ndaj natyrės sė vetė poeziė, ku vlera e saj kundrohet si antipod i fjalėve tė bukura:



Tė na kishit parė si digjeshim pranė vajzave qė donim!

Ē’fjalė tė bukura u thoshim mbrėmjeve tė arta!

Po ne s’kishim kohė qė fjalėt e bukura t’i botonim

Dhe shtypshkronjat i kishim pėr gjėra mė tė larta… 3



Diskursi ideologjik i poezisė sė realizmit socialist ka futur nė vargun poetik shqiptar shfytyrime pothuajse nė tė gjitha idetė, nė motivet dhe temat e trajtuara dhe ka pėrdorur mjetet gjuhėsore tė shprehjes me njė arbitraritet tė skajshėm. Po ta shohim sot se si trajtohet brenda kėtij diskursi ideologjik ideja e lirisė, mund tė mbetemi tė ēuditur. Ajo barazohet me revolucionin komunist, duke e trajtuar tėrė pjesėn tjetėr shumėshekullore tė historisė kombėtare si njė pritje tė epilogut tė lindjes sė komunizmit:



Karvan i gjatė i maleve priste

Priste me vite, kish pritur me shekuj,

Ta printe pėrpara njė udhėheqėės,

Priste Shqipėria

Partinė Komuniste. 4



Liria kombėtare si revolucion social, partia komuniste si sublimacion i tė gjitha vlerave pozitive nacionale dhe Enver Hoxha si prijės i pagabueshėm dhe me pėrmasa mitologjike, janė nė qendėr tė shumė poetėve tė gjysmės sė dytė tė shekullit XX, qė nga Dhimitėr Shuteriqi, Llazar Siliqi, Dritėro Agolli, Ismail Kadare, Moikom Zeqo, Muzafer Xhaxhiu, e shumė e shumė tė tjerė, me ēka ata kanė kodifikuar kėtė diskurs nė pjesėn mė tė zhurmshme dhe mė jopoetike tė poezisė shqipe.



Ėshtė krejt normale qė kjo mėnyrė e ideologjizimt tė motiveve dhe tė temave, ku theksi bie mbi emrin e partisė, tė udhėheqėsit, ose tė armiqve tė klasės, duke i dhėnė poezisė orientim semantik njėdimensional, detyrimisht u orientua drejt poemės, drejt vargjeve tė gjata, e me thyerje tė forta, jo sipas organizimit semantik tė vargut poetik, po sipas logjikės sė njė fjalimi para publikut. Poema me vargje tė gjata e tė thyera, me fragmentime tė shumta, mbetet model i preferuar nė rastet kur mesazhi adresohet mė shumė si mesazh ideologjik se artistik. Nga kjo anė, si edhe nga nivele tė shumta tė tematikės dhe tė ideve, poezia shqipe e realizmit socialist, ndėrlidhet me poezinė sovjetike qė ishte paradigma ideologjike e saj.



Nga ana tjetėr, nė kėtė lloj poezie, ndodhi edhe njė hibridizim me tematikėn atdhetare, qė i kishte rrėnjėt nė poezinė shqipe tė Rilindjes. Shenjat e historisė kombėtare, qė nga humbėtirat e shekujve, shpalosen si evokime tė lavdishme, por gjithnjė nė funksion tė konfirmimit tė lavdisė finale qė kishte ardhur me fitoren e revolucionit. Kjo mėnyrė e krijimit letrar, mundėsoi komunikim masiv tė poetėve me publikun, pėr faktin se publiku nuk e vėrente qartė diskontinuitetin stilistik dhe ideor nga poezia e mėparshme shqipe. Por, ajo qė ėshtė mė vendimtare nė kėtė punė, ka tė bėjė me kushtet e izolimit tė plotė dhe tė presionit propagadistik e tė represionit politik, qė praktikohej gjithandej shoqėrisė shqiptare. Nė kėto rrethana, lexuesi e shihte poezinė e tillė si formė mė tė zbutur tė propagandės ideologjike zyrtare dhe vetė poetėt si njė pjesė mė humane dhe mė legjitime tė nomenklaturės politike.



Diskutimi i kėsaj pėrvoje nė poezisė shqipe tė gjysmės sė dytė tė shekullit XX, nė kontekstin e pasojave qė ka shkaktuar nė deformimin e natyrės sė artit poetik, nė deformimin e shijeve dhe nė mosbesimin e sotėm tė lexuesve ndaj poezisė, ende ėshtė i vėshtirė. Nė njėrėn anė janė vetė autorėt qė bėjnė avokati nė favor tė pėrvojės sė vet, duke vu nė spikamė rrethanat kritike nė tė cilat kajė krijuar leėtrsi, ndėrsa nė tjetrėn kundėrshtarėt e tyre. Kėta tė dytėt synojnė qė diskutimin ta nxjerrin nga shtrati shkencor dhe ta shndėrrojnė nė mjet pėr krijimin e njė pamjeje tė re tė vlerave tė letėrsisė shqipe, por me kritere poashtu ideologjike, ku tė qenėt disidentė, vetvetiu trajtohet si vlerė estetike. Kėsisoj, ata duan qė tė mohojnė an bllok vlerat e poetėve qė kanė shkruar siaps metodės sė realizmit socialist, madje edhe nė rastet kur kanė krijuar vlera tė mirėfillta estetike.



Diskutimi i pėrvojės gati gjysmėshekullore tė poezisė sė realizmit socialist nė letėrsinė shqipe, besoj se ėshtė i rėndėsishėm sepse hap njė mundėsi tė rishikimit tė vlerave e antivlerave tė saj, ku literariteti duket tė jetė pala mė e dėmtuar. Besoj se gjurmimi pas kėsaj shkalle tė dėmtimit, ėshtė pikėnisja mė korrekte e diskutimit. Pra, kjo metodologji studimi nuk ka tė bėjė me autorėt, as pėr mirė as pėr keq. Ata i kanė pasur arsyet e veta pse kanė shkruar ashtu, qoftė si njė lloj vaksine imunizuese ndaj diktaturės, qoftė nga bindjet e tyre. Metodologjia qė propozojmė ne ka tė bėjė me poezinė konkrete, e cila inkuadrohet nė “tabelėn” e realizmit socialist, me kontekstin e saj social dhe me funksionin ideologjik po edhe estetik.



Nė poezinė shqipe nė Kosovė, ka pasur njė pėrvojė tė realizmit socialist nė vitet e pesėdhjeta, por ajo ia ka lėshuar hapėsirėn pluralizmit stilistik, qė erdhi nė kuadėr tė proceseve politike dhe letrare qė ndodhėn nė ish Jugosllavi. Megjithatė, mbeti njė pėrvojė e poezive pėrkushtime ndaj tė rėnėve partizanė dhe ndaj udhėheqėsve politikė tė kohės. Edhe kėtu pati njė aktivizim tė diskursit ideologjik, nė ndonjė rast me qėllim tė imunizimit politik, e nė raste tė tjera edhe si bindje politike, ose si synim pėr pėrfitim politik tė vetė autorėve. Nė kėtė kontekst, po edhe nė pėrmasa mė tė gjera, mbetet qė tė identifikohet dhe tė vlerėsohet nė tė ardhmen shkalla e ndikimit tė poezisė jugosllave mbi poezinė shqipe tė Kosovės dhe pasojat e mundshme mbi identitetin estetik tė saj.



Poezia shqipe e viteve tė shtatėdhjeta nė Kosovė duke ndėrruar shtratin, faktikisht e shmangu realizmin socialist , pėrveē te rastet e disa poetėve, qė mbetėn tė lidhur me poezinė e realizmit socialist, pėr shkak tė motiveve ideologjike-patriotike, ose tė epigonizmit.

Shkruan: Profesor Dr. Milazim Krasniqi

_________________
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://qiell-lirie.forum0.net
TOP_MODEL
super-moderatore
super-moderatore


Male
Numri i postimeve: 944
Location: England is a paradise for women and hell for horses
Job/hobbies: I look through the list of the richest people. If I'm not there i need to work
Humor: Never take life seriously. Nobody gets out alive anyway
Registration date: 29/04/2008

MesazhTitulli: Re: LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ   Sat May 31, 2008 9:39 pm

Une mendoj se ne cdo diktature dalin shkrimtare te medhenj...Kjo per vete shtypjes dhe shfrytezimit te njeriut qe ndodh gjate diktaturave, e cila ndikon mjaft tek shkrimtaret dhe i frymezon per shkrime gjeniale.
Nga shqiptaret do te vecoja D.Agollin. Por edhe Petro Marko me pelqen me aq sa kam lexuar.
Nga te huajt kohet e fundit kam lexuar Tom Clancy..
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
Admin
Webmaster
Webmaster


Female
Numri i postimeve: 5685
Location: ALBANIA
Job/hobbies: qiell-lirie.sosblog.com
Registration date: 10/04/2008

MesazhTitulli: Re: LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ   Sat May 31, 2008 9:44 pm

Letėrsia Shqiptare
Nė kulturėn e shqiptarėve ka lėnė gjurmėn e saj tė thellė historia e tyre e brendshme dhe e jashtme.
Pjesė e trevave tė lashta ilirike, udhė kryqėzimi e qytetėrimeve dhe e interesave gjeopolitike gjatė dyndjeve barbare e mė pas, provincė e perandorive tė perėndimit dhe tė Lindjes, tė Romės e tė Bizantit, pasi kishte bėrė e ēbėrė gjatė shekujve, despotate e principata tė pavarura, dhe pasi kishte formuar mė sė fundi shtetin e Skėnderbeut, i cili u qėndroi pėr njė ēerek shekulli hordhive osmanve, duke u kthyer nė mburojė tė krishtėrimit dhe tė qytetėrimit europian, Shqipėria e cfilitur nga luftėrat, pas vdekjes sė heroit tė rezistencės sė saj, Gjergj Kastriot-Skėnderbeut (1468), kishte rėnė nė fund tė shek.XV nėn zgjedhėn e Perandorisė sė Sulltanėve.
Vendi ishte kthyer pas nė njė fazė zhvillimi ekonomiko-shoqėror historikisht tė kapėrcyer. Rrjedhat normale tė kulturės shqiptare, qė ecte nė njė hap me humanizmin evropian, u ndėrprenė. Pasoja e parė e pushtimit ishte hemoragjia e elitės intelektuale nė Perėndim. Prej saj u shquan figura, qė bėnė emėr nė botėn humaniste, si historiani M. Barleti (1460-1513), qė botoi nė Romė mė 1510 njė histori tė Skėnderbeut, e cila u pėrkthye thuajse nė tė gjitha gjuhėt e Evropės, ose M. Beēikemi (1408-1526), Gj. Gazulli (1400-1455), L. Tomeu (1456-1531), M. Maruli (shek. XV), M. Artioti (1480-1556) e tė tjerė, qė u dalluan nė fusha tė ndryshme tė shkencės, tė artit e tė filozofisė.
Ndėrkaq, nė vend jeta kulturore u fashit, monumentet e kulturės materiale e shpirtėrore u zhdukėn nėn rrėnojat e shkatėrrimit tė luftėrave; gjysmėhėna e uli kryqin dhe gati dy tė tretat e popullatės nė fund tė shek. XVII ishin konvertuar nė fenė islame. Por ky ndryshim drastik i strukturės fetare nuk pengoi qė Shqipėria tė ishte pėrherė njė nga provincat mė tė paqeta tė Perandorisė dhe as qė kultura shqiptare tė mbijetonte edhe nė kushtet e njė pushtimi disashekullor, nėn trysninė e islamit e tė botės kulturore tė orientit, qė pati njė ndikim tė thellė e tė gjithanshėm nė tė, veēse pa arritur tė shtypė natyrėn shqiptare tė kulturės vendėse.
Qėndresa nė fushėn e kulturės u shpreh nė radhė tė parė pėrmes lėvrimit tė shqipes nė lėmė tė botimeve tė teksteve kishtare, kryesisht tė qarkut konfesional katolik nė veri, por edhe ortodoks nė jug.
Reforma protestante gjallėroi shpresat e zhvillimit tė gjuhės e tė traditės letrare vendėse kur prifti Gj. Buzuku solli nė shqip liturgjinė katolike, duke dashur tė bėjė pėr shqipen atė qė bėri Luteri pėr gjermanishten.
“Meshari” i Gj. Buzukut, botuar prej tij mė 1555, mbahet deri mė sot, si e para vepėr e shqipes sė shkruar. Niveli i pėrpunuar i gjuhės dhe ortografia e stabilizuar duhet tė jetė rezultat i njė tradite mė tė hershme tė shkrimit tė shqipes, traditė qė nuk njihet. Por ekzistojnė disa dėshmi fragmentare mė tė hershme se vepra e Buzukut, tė cilat flasin pėr shkrimin e shqipes tė paktėn nga shek.XIV:
E para dėshmi qė njihet ėshtė e vitit 1332, e domenikanit freng Gulielm Adale, kryepeshkop i Tivarit, i cili nė njė relacion latinisht shkruan se shqiptarėt kanė nė pėrdorim nė librat e tyre shkronjat latine edhe pse gjuha e tyre ėshtė fare e ndryshme nga latinishtja. Me rėndėsi tė vecantė jane: njė formulė pagėzimi (Unte paghesont premenit Atit et Bizit et spertit senit) e vitit 1492, shkruar shqip brenda njė teksti latinisht, nga peshkopi i Durrėsit Pal Engjėlli; nje fjalor me glosa shqip i vitit 1497, i gjermanit Arnold fon Harf, i cili pat kaluar si udhėtar nė Shqipėri dhe njė fragment nga Ungjilli i Shėn Mateut, po shqip, por me shkronja greqisht, i shekullit XIV
Shkrimet shqip tė kėtyre shekujve s’duhet tė kenė qenė vetėm tekste fetare, por dhe kronika historike, pėr tė cilat flet humanisti M. Barleti, i cili nė librin e tij “Rrethimi i Shkodrės” (1504) pohon se ka pasur nė dorė kronika tė tilla tė shkruara nė gjuhėn e popullit (in vernacula lingua).
Me gjithė pengesat qė krijoi Kundėrreforma pėr lėvrimin e gjuhėve nacionale nė literaturėn kishtare, ky proces nuk u ndėrpre. Gjatė shek. XVI-XVII u botuan nė shqip katekizma “E mbėsuame krishterė” (1592) e L. Matrėngės, “Doktrina e krishterė” (1618) dhe “Rituale romanum” (1621) tė P. Budit, shkrimtari i parė i prozės dhe i poezisė origjinale shqipe, njė apologji pėr Gjergj Kastriotin (1636) nga F. Bardhi, i cili botoi edhe njė fjalor e lėndė folklorike, traktati teologjik-filozofik “Ēeta e Profetėve” (1685) i P. Bogdanit, mendja mė universale e mesjetės shqiptare.
Vepra e Bogdanit ėshtė njė traktat teologjik-filozofik qė trajton me origjinalitet, duke shkrirė tė dhėna nga burime tė ndryshme, ēėshtje kryesore tė teologjisė dhe njė histori biblike tė plotė, si dhe probleme tė komplikuara tė skolastikės, tė kozmogonisė, astronomisė, pedagogjisė, etj. Bogdani solli nė kulturėn shqiptare frymėn humaniste dhe vlerėsoi rolin e dijes e tė kulturės nė jetėn e njeriut; ai me veprėn e tij tė shkruar me njė shqipe e stil tė pėrpunuar, shėnoi njė kthesė nė historinė e letėrsisė shqipe.


Gjatė shekullit XVIII njohu njė gjallėrim mė tė madh literatura e qarkut kulturor konfensional ortodoks e mysliman. Njė anonim prej Elbasanit sjell nė shqip copa tė ungjillit, T. H. Filipi, po prej Elbasanit, “Dhjatėn e Vjetėr dhe tė Re”. Kėto pėrpjekje u shumuan nė shekullin e ardhshėm, me botimin mė 1827 tė tekstit integral tė “Dhjatės sė Re” nga G. Gjirokastriti dhe me korpusin e madh tė pėrkthimeve kishtare tė K. Kristoforidhit (1830-1895), nė dy dialektet e shqipes, botime qė ndihmuan procesin e integrimit tė tyre nė njė gjuhė letrare tė njėsuar dhe vunė bazat pėr krijimin e kishės kombėtare tė shqiptarėve me liturgjinė nė gjuhėn e tyre.
Ndonėse nė kahje tė kundėrt me kėtė prirje, duhet pėrmendur edhe kultura e Voskopojės, e cila gjatė shek. XVIII u bė njė vatėr e madhe qytetėrimi dhe metropol i gadishullit ballkanik, me njė Akademi e shtypshkronjė dhe me personalitete si T. Kavalioti, Dh. Haxhiu, G. Voskopojari, veprat diturore, filologjike, teologjike e filozofike tė tė cilėve objektivisht i ndihmonin shkrimit e njohjes sė shqipes.
Edhe pse letėrsia qė u zhvillua nė Voskopojė, ishte kryesisht nė gjuhėn greke, nevoja pėr t’i vėnė gardh islamizmit, bėn tė domosdoshme edhe pėrdorimin e gjuhėve amtare, duke inkurajuar zhvillimin e kulturave kombėtare. Nė shkollat e Voskopojės u pėrdorėn dhe arumanishtja e shqipja pėr mėsimin e greqishtes, kurse nė shtypshkronjėn e saj u shtypėn edhe libra arumanisht.
Veprat e shkrimtarėve dhe dijetarėve tė Voskopojės kanė sjellė disa elemente tė ideve tė iluminizmit evropian. Mė i shquari ndėr ta, Teodor Kavaljoti ėshtė njė erudit i kohės. Sipas dėshmive tė profesorit gjerman Thunman, vepra e Kavaljotit, qė mbeti e pabotuar, nė pjesėn mė tė madhe ka trajtuar ēėshtje pothuajse nga tė gjitha degėt e shkencės filozofike. Nė tė ndjehet ndikimi i Platonit, Dekartit, Malėbranshit dhe Leibnicit.
Rezultat i ndikimit tė islamit dhe tė kulturės sė pushtuesit, ishte formimi gjatė shek. XVIII i njė shkolle poetike, ose i njė letėrsie tė shkruar nė gjuhėn shqipe, por me alfabetin arab. Autorė tė saj si: N. Frakulla, M. Kyēyku, S. Naibi, H. Z. Kamberi, Sh. e D. Frashėri, Sheh Mala, e tė tjerė, trajtuan nė veprat e tyre motive tė huajtura nga letėrsitė orientale, shkruan mevludė e divane me njė gjuhė tė mbytur nga orientalizmat, lėvruan lirikėn dhe epin religjioz. Kjo shkollė nuk pati jetė tė gjatė dhe as ndikim tė veēantė nė zhvillimet e pastajme letrare.
Pėr tė plotėsuar kuadrin e zhvillimit kulturor tė Shqipėrisė nė shek. XVI-XVIII duhet shėnuar, se pati nga autorė vendės vepra tė shquara nė fushė tė arkitekturės dhe tė pikturės ikonografike, ku u dalluan Onufri dhe i biri Nikolla (shek. XVI) dhe K. Shpataraku e D. Selenica (shek. XVIII) tė cilėt vazhduan traditėn e artit fetar post-bizantin, por jo pa ndikime nga Rilindja europiane. Nė fushė tė artit islam mund tė pėrmenden kryesisht ndėrtimet e kultit.
Shekulli XIX, shekulli i lėvizjeve nacionale nė Ballkan, i gjente shqiptarėt pa njė traditė tė mjaftueshme tė zhvillimit shtetėror, gjuhėsor e kulturor unitar, me njė mendėsi individualiste dhe regjionaliste, tė trashėguar nga psikologjia e bajrakut dhe e fisit, pėr pajosė me njė vetėdije kombėtare tė pazhvilluar, por me njė shpirt rebelimi spontan. Nė kėtė situatė historiko-kulturore nisi tė merrte jetė njė lėvizje e organizuar mendore dhe letrare qė mori emrin Rilindja Kombėtare Shqiptare. Ajo u frymėzua nga idetė e romantizmit nacional dhe tė iluminizmit, qė u kultivuan nė rrethet e inteligjencės shqiptare, e cila jetonte kryesisht nė mėrgim, nė kolonitė e vjetra shqiptare nė Itali dhe nė ngulimet mė tė reja nė Stamboll, Bukuresht, SHBA, Sofje e Kajro.


Ringjallja nacionale, mbrujtja e shqipes si gjuhė e kulturės, organizimi i arsimit kombėtar dhe themelimi i letėrsisė kombėtare, nė rrafshin kulturor, si dhe krijimi i shtetit tė pavarur, nė rrafshin politik, kėto ishin synimet e kėsaj lėvizjeje prej sė cilės lindi shkolla e romantizmit shqiptar. Ishte ky njė romantizėm tipik ballkanik, i mbrujtur me frymėn e ēlirimit kombėtar, me nostalgjinė e mėrgimtarit dhe me patosin retorik tė evokimit tė mesjetės shqiptare, domethėnė tė luftrave tė Gjergj Kastriotit. Kjo shkollė letrare lėvroi kryesisht poezinė. Heroi i saj ishte njeriu etik, shqiptari luftėtar, e mė pak njeriu tragjik. Nga motivet dhe format poetike, ajo ka lidhje tė ngushta me traditėn folklorike. Gjurmimi i kėsaj tradite dhe botimet nė fushė tė saj (“Rapsodi tė njė poeme arbėreshe” mė 1866 nga De Rada, “Pėrmbledhje tė kėngėve popullore dhe rapsodi tė poemave shqiptare” mė 1871 nga Z. Jubani, “Bleta shqiptare” mė 1878 nga Th. Mitko, etj.), ishin pjesė e programit kulturor tė Rilindjes Kombėtare pėr afirmimin e identitetit etnokulturor tė shqiptarėve.
Dy janė pėrfaqėsuesit mė tė mėdhenj tė romantizmit shqiptar tė shek. XIX: J. De Rada (1814-1903), lindur e vdekur nė diasporėn shqiptare nė Itali e shkolluar atje dhe N. Frashėri (1846-199), lindur nė Shqipėri, i shkolluar nė Zosimea tė Janinės, por i mėrguar dhe vdekur nė Stamboll. I pari ėshtė poeti romantik shqiptar i rritur nė klimėn e romantizmit europian, i dyti romantiku shqiptar qė tret nė poezinė e tij ndikimet e poezisė lindore, sidomos persiane, me frymėn dhe shpirtin e poezisė sė romaantizmit perėndimor.
De Rada shkroi njė cikėl poemash epiko-lirike nė stilin e rapsodive shqiptare: “Kėngėt e Milosaos”, 1836, “Serafina Topia” 1839, “Skėnderbeu i pafat” 1872-1874 etj. me ambicjen qė tė krijonte eposin nacional pėr shekullin e Skėnderbeut.
Pas gjurmėve tė Herderit, De Rada zgjoi nė poezinė e tij mallin e pėr kėngėn popullore dhe e ngjyrosi atė me koloritin etnografik. Veprat e tij janė pasqyrė e jetės shqiptare me zakonet dhe mendėsinė e saj karakteristike, si dhe dramėn shqiptare tė shek. XV, kur polemi i tij i panėnshtruar ra nėn zgjedhėn e osmanėve. Konflikti midis lumturisė sė individit dhe tragjedisė sė kombit, skenat ndanė kroit nė katund, gratė qė mbledhin kallėza nė ara, burri qė shkon nė luftė dhe gruaja qė i qendis brezin, tė gjitha tė paraqitura me njė ndjenjė lirizmi tė hollė, ja ē’ėshtė poezia e kėtij poeti romantik, qė u rrit nė klimėn politike tė lėvizjes nacionale tė shqiptarėve dhe nė klimėn letrare tė romantizmit kalabrez.
Naim Frashėri shkroi njė poemė bukolike (“Bagėti e bujqėsia”, 1886) njė pėrmbledhje lirikash filosofike, atdhetare e dashurore (“Lulet e verės” 1890), njė poemė epike pėr Skėnderbenė (“Histori e Skėnderbeut” 1898) njė poemė epike religjoze (“Qerbelaja” 1898) dy poema greqisht (“O eros” e “O alithis pothos ton skipetaron) njė tufė lirikash persisht (“Tehajylat” - Ėndėrrime) dhe shumė vepra diturore shqip. Ai njihet si poeti mė i madh kombėtar i shqiptarėve.
Naim Frashėri themeloi lirikėn moderne nė poezinė shqipe. Nė frymėn e “Bukolikėve” e “Gjeorgjikėve” tė Virgjilit, ai nė poemėn “Bagėti e bujqėsia” u kėndoi punėve tė bujkut e tė bariut duke i thurur njė himn bukurive tė atdheut tė vet dhe duke shprehur nostalgjinė e poetit tė mėrguar dhe krenarinė e qėnies shqiptar. Nuk ėshtė ēudi qė, duke jetuar nė zemrėn e perandorisė sė osmanėve, nė Stamboll, tė pėrjetonte aq thellė fatin e atdheut tė tij. Malli pėr vendlindjen, pėr malet dhe fushat e Shqipėrisė, pėr varret e tė parėve, kujtimet e fėminisė, i japin forcė e vrull lirik frymėzimit tė tij.
Pėrjetimet subjektive tė individit tė ēliruar nga prangat e mentalitetit mesjetar oriental, nga njė anė, dhe nga ana tjetėr panteizmi filozofik i doktrinės sufite, i shkrirė me panteizmin poetik tė shkollės sė romantizmit evropian, u japin meditimeve lirike tė Frashėrit njė dimension human e filozofik universal. Poezitė mė tė bukura tė pėrmbledhjes “Lulet e verės”, janė lirikat filozofike pėr jetėn dhe vdekjen, pėr kohėn qė ikėn dhe s’kthehet mė, duke lėnė pas kujtime cfilitėse nė zemrėn e njeriut, pėr krijuesin tė shkrirė me universin.
Natyrė religjioze dhe anėtar i sektit bektashi, Frashėri ėshtė njė poet metafizik, qė shkriu nė meditimet e tij lirike, mistikėn helenistike, me mistikėn e lashtė orientale e islame. I ndodhur nė kryqėzimin e traditave poetike e filozofike lindore e perėndimore, N. Frashėri i tret ato nė njėra-tjetrėn, por pa shtypur natyrėn e tij shqiptare. Kultura dhe qytetėrimi perėndimor pėrcaktuan substratin iluminist tė veprės sė Frashėrit, qytetėrimi lindor substratin filozofiko-mistik, kurse bota shqiptare trungun e veprės sė tij. Por duhet veēuar nė veprėn e tij fryma frėnge. Fryma frėnge nė Greqi dhe nė Turqi ishte pėrfaqėsuese e kulturės evropiane. Ajo gjeti shtrat tė ngrohtė nė vendet ballkanike si Shqipėria, sepse u sillte popujve tė kėtij gadishulli idetė e kryengritjes frėnge dhe idenė e lirisė pėrgjithėsisht e tė nacionalizmit modern. Njohės i gjuhės frėnge, admirues i Volterit dhe i Rusoit, si mendimtar, dhe i Lamartinit si poet, Frashėri e shikonte tė ardhmen e kombit tė vet “tė lindėte andej nga perėndon”. Romantizmi i Naimit nė kėtė pikė nuk dallon prej romantizmit grek e turk, ato janė pjella e Francės.
Naim Frashėri ėshtė themeluesi i letėrsisė kombėtare tė shqiptarėve dhe i gjuhės letrare kombėtare. Ai e ngriti shqipen nė rendin e njė gjuhe moderne tė kulturės duke e mbrujtur atė nė modelin e ligjėrimit tė shqipes popullore.
Botėn subjektive tė heroit romantik me shpirt tė trazuar e sjell nė romantizmin shqiptar poezia e Z. Serembes. Nė poezinė e N. Mjedės dhe A. Z. Ēajupit, qė jetuan nė fundin e Rilindjes, shfaqen shenjat e dezintegrimit tė sistemit artistik tė romantizmit nė letėrsinė shqipe.
A.Z Ēajupi (1866-1930), ėshtė njė poet rustik, i tipit tė kėngėtarit popullor, i mbiquajtur Mistrali i Shqipėrisė; ai i solli letėrsisė shqipe komedinė e zakoneve dhe tragjedinė me temė historike. I shkolluar nė njė kolegj francez tė Aleksandrisė dhe nė Universitetin e Gjenevės, njohės i mirė i letėrsisė franceze, A. Z. Ēajupi solli ndėr tė parėt nė shqip fabulat e La Fontenit, duke hapur kėshtu udhėn e pėrkthimit e tė pėrshtatjes nė gjuhėn shqipe, tė veprave nga letėrsisa botėrore, qė ka qenė dhe vazhdon tė mbetet njė nga udhėt e mėdha tė komunikimit tė shqiptarėve me kulturėn botėrore.
Me krijimin e shtetit shqiptar (1912) shkolla romantike e lindur nė truallin e lėvizjes kombėtare, e humbi bazėn e vet historike; ideja kombėtare i lė udhėn idesė njerėzore dhe nė zhvillimin e letėrsisė shqiptare shfaqen prirje e stile tė reja.
Drejtimi kryesor qė mori letėrsia shqipe nė mes dy luftrave botėrore ishte realizimi, por nuk munguan as shfaqje tė njė sentimentalizmi tė vonuar (F. Postoli), as recidive tė romantizmit.

_________________
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://qiell-lirie.forum0.net
Admin
Webmaster
Webmaster


Female
Numri i postimeve: 5685
Location: ALBANIA
Job/hobbies: qiell-lirie.sosblog.com
Registration date: 10/04/2008

MesazhTitulli: Re: LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ   Sat May 31, 2008 9:45 pm

Gjergj Fishta (1871-1940), shkroi njė poemė tė pėrmasave tė eposit kombėtar (“Lahuta e malėsisė”) ku paraqet me frymė romantizante e me njė patos tė ngritur patriotik, luftrat e malėsorėve tė Veriutkundėr dyndjeve sllave.
Me kėtė vepėr ai mbetet poeti mė i madh epik i shqiptarėve. Prift i urdhėrit franēeskan, erudit dhe anėtar i Akademisė italiane, Gjergj Fishta ėshtė njė personalitet poliedrik i kulturės shqiptare: poet epik dhe lirik, publicist dhe satirist i hollė, dramaturg e pėrkthyes, veprimtar aktiv i jetės kulturore dhe politike shqiptare midis dy luftrave.
Vepra e tij madhore "Lahuta e malėsisė” me rreth 17.000 vargje, e shkruar nė frymėn e eposit legjendar e historik tė shqiptarėve, ėshtė njė pasqyrė e jetės shqiptare dhe e mendėsisė shqiptare, njė mozaik poetik ngjarjesh historike e legjendare, personazhesh historike dhe jo historike, traditash e zakonesh tė malėsisė, zanash e shtojzavallesh tė malėsisė, njė afresk i gjallė i historisė sė njė polemi tė lashtė qė pikėson nė qendėr tipin e shqiptarit tė gdhendur nė kalvarin e jetės sė tij nė rrymė tė shekujve tė egėr pėr tė. Poemėn e Fishtės e shquan njė pasuri e madhe gjuhėsore, nė tė ėshtė mbledhur tėrė visari i shqipes popullore tė malėsise, frazologjia e gjallė e pashtershme dhe larmia e ndėrtimeve tė ēlirėta sintaksore, qė i japin gjallėri e forcė ligjėrimit poetik.
Pėrmbledhjet poetike “Mrizi i Zanave” me vjersha atdhetare dhe “Vallja e Parrizit” me vjersha me frymė fetare, e paraqesin Fishtėn njė poet tė hollė lirik, kurse veprat “Anzat e Parnasit” dhe “Gomari i Babatasit” e paraqesin Fishtėn njė shkrimtar satirik tė papėrsėritshėm. Nė fushė tė dramaturgjisė mund tė pėrmenden prej tij tragjeditė me subjekt nga mitologjia biblike dhe antike “Juda Makabe” dhe “Ifigjenia n’ Aulli”.
Nė letėrsinė shqiptare midis dy luftrave nuk munguan as shfaqjet e sentimentalizmit (F. Postoli, M. Grameno) dhe tė njė klasicizmi tė vonuar, sidomos nė dramaturgji (E. Haxhiademi). Shfaqjet e rrymave moderne, tė impresionizmit, simbolizmit e pamasizmit, ishin dukuri tė veēuara nė veprėn e disa shkrimtarėve (Migjeni, Poradeci, Asdreni), pa arritur tė formojnė shkollė. Ndryshime tė thella ndodhen nė sistemin e zhanreve; krahas poezisė u lėvrua proza (Migjeni, F. S. Noli, F. Konica, E. Koliqi, M. Kuteli etj.) dhe drama e satira (Gj. Fishta, K. Floqi).
Pėrfaqėsuesi mė tipik i realizmit ishte Millosh Gjergj Nikolla, Migjeni (1913-1938). Poezia (“Vargjet e lira” 1936) dhe proza e tij pėrshkohen nga njė realizėm i ashpėr social pėr mjerimin dhe pozitėn tragjike tė individit nė shoqėrinė e kohės. Personazhet e veprės sė tij janė njerėzit e basifondeve tė shoqėrisė shqiptare.
Disa novela tė Migjenit janė romane nė miniaturė; subjektet e tyre paraqesin konfliktin e individit me institucionet dhe moralin patriarkal e konservator. Natyra e rebeluar e talentit tė Migjenit theu tradicionalizmin e poezisė dhe tė prozės shqipe duke sjellė njė stil e forma tė reja nė poetikė, e narracion. Ai ėshtė nga reformatorėt mė tė mėdhenj tė letrave shqipe, shkrimtari i parė i nadh modern shqiptar.
Natyrė tjetėr, talenti poetik L. Poradeci (1899-1987), njė poet lirik brilant, krijoi njė poezi tė butė e tė ngrohtė, por me mendim tė thellė e muzikalitet magjepsės (“Vallja e yjeve”, 1933, “Ylli i zemrės” 1937.


Tronditės verbi poetik i F. S. Nolit (1882-1965), nė librin “Album” (1947) dhe elegante proza e tij historike (“Histori e Skėnderbeut” 1921). Poet, historian, dramaturg, estet dhe muzikolog, publicist, pėrkthyes, mjeshtėr i shqipes, pėrpos burrė shteti e diplomat, ai ėshtė gjeniu i kulturės shqiptare tė shek. XX.
F. S. Noli lindi nė njė ngulim shqiptar tė Thrakės Lindore (Ibik Tepe), ku mori arsimin fillor; arsimin e mesėm e mori nė gjimnazin grek tė Adrianopojės, kurse studimet e larta i kreu nė Universitetin Harvard tė Bostonit (SHBA).
Nė moshė fare tė re u lidh me lėvizjen patriotike pėr ēlirimin e Shqipėrisė nga pushtimi osman dhe u bė njė nga aktivistėt mė tė shquar politikė e kulturorė tė Rilindjes Shqiptare. Mė 1908 u dorėzua prift duke inicuar idenė e krijimit tė njė kishe ortodokse aautoqefale shqiptare tė cilėn e themeloi mė 1922.
Pas shpalljes sė pavarėsisė kombėtare (1912) u bė frymėzues dhe udhėheqės i lėvizjes demokratike nė Shqipėri. Mė 1924, pas fitores sė njė revolucioni antifeudal, u zgjodh kryeministėr i qeverisė jetėshkurtėr tė dalė prej kėtij revolucioni. Restaurimi i reaksionit ēifligar nė dhjetor 1924 e detyroi tė marrė udhėn e pakthim tė mėrgimit, tė cilin e pėrjetoi si njė ekzil biblik. Ditėt e fundit tė jetės i mbylli nė SHBA, ku u vendos pėrfundimisht mė 1932, pas ecejakjeve nėpėr Evropė si emigrant politik.


Pėrvoja e revolucionit tė mundur tė 1924-ės i frymėzoi atij njė cikėl poezish me motive biblike, tė pėrfshira nė librin “Album”. Mė 1907 pat botuar dramėn po me subjekt biblik “Izraelitė dhe filistinė”, duke dashur tė aktualizojė legjendėn biblike nė pėrqasje me pėrvojat e tij si udhėheqės shpirtėror i lėvizjes pėr ēlirim kombėtar e shoqėror tė shqiptarėve. Mė 1947 botoi anglisht studimin “Bethoven and the French revolution”. Pėrktheu nė shqip shumė libra liturgjikė dhe vepra tė shkrimtarėve botėrorė O. Khajan, U. Shekspir, H. Ibsen, M. Servantes e tė tjerė.
Me poezinė, me prozėn publicistike, shkencore e kishtare, si dhe me pėrkthimet mjeshtėrore, F. S. Noli ka luajtur njė rol themelor nė zhvillimin e shqipes moderne.
Lėvrues tė shquar tė prozės sė shkurtėr ishin E. Koliqi (1903-1975), M. Kuteli (1907-1967) dhe F. Konica (1875-1942). I pari krijoi njė prozė subtile, plot kolorit tė qytetit tė vet, Shkodrės (“Tregtar flamujsh”, 1935), i dyti ėshtė njė magjistar i shqipes, shkrimtari qė kultivoi stilin popullor tė rrėfimit nė njė prozė magjepsėse (“Netė shqiptare” 1938; “Ago Jakupi” 1943; “Kapllan aga i Shaban Shpatės” 1944).
F. Konica ėshtė mjeshtri qė i dha fytyrė moderne prozės shqipe, intelektuali qė solli mentalitetin e mirėfilltė perėndimor nė kulturėn shqiptare.
Lindi nė Konicė, qytet i vogėl shqiptar, qė me vendimet e Konferencės sė Londrės mė 1913, tė cilat e rudhėn shtetin shqiptar nė kufijtė e sotėm, mbeti ne Greqi. Vinte nga njė derė e njohur, prej sė cilės trashėgoi titullin bej, vetėdijen e njė pėrkatėsie elitare, qė e manifestoi fort nė jetė dhe nė krijimtarinė e tij, por jo dhe mentalitetin anadollak lindor prej tė cilit u nda me nje buzeqeshje hokatare, qė u kthye nė njė sarkazėm therėse nė veprėn e tij. Ndoqi njė vit shkollėn jezuite tė Shkodrės, pastaj Liceun Perandorak tė Stambollit, kreu me 1895 studimet pėr letersi e filozofi nė Universitetin e Dizhonit (Francė), shkollimin e mbylli me kryerjen e studimeve ne Universitetin e Harvardit, ndersa me 1912 mori, nė kėtė universitet, titullin e magjistrit nė letėrsi dhe arte. Master of Arts Erudit, njohės i gjithė gjuhėve tė mėdha tė Evropes dhe i disa gjuhėve lindore, mik i G.Apolinerit, F.Konica u quajt prej tė huajve “njė enciklopedi qė ecėn” dhe u bė pėr kulturėn shqiptare modeli i intelektualit perėndimor. Iu kushtua qė nė rini lėvizjes kombėtare, por, nė kundėrshtim me frymėn mitike idealizuese e romantizante tė Rilindjes, solli nė tė frymėn kritike dhe pėrjetoi dhomėn e pėrjetshme tė idealistit qė vuan pėr mendimet e tij.
Themeloi revistėn “Albania” (Bruksel 1897-1900, Londėr 1902-1909), qė u bė organi mė i rėndėsishėm i shtypit shqiptar tė Rilindjes. Publicist, eseist, poet, prozator, pėrkthyes dhe kritik letrar, ėshtė veē tė tjerave autor i studimit “L’Albanie et les turcs” (Paris 1895), “Memoire sur le mouvement national albanais (Bruksel, 1899), i novelave “Njė ambasadė e Zulluve nė Paris” (1922) dhe “Doktor Gjilpėra” (1924), si dhe i veprės historiko-kulturore “Albania. The rock Garden of Southeastern Europe”, qė u botua pas vdekjes sė Massachussets me 1957. Dy novelat e Konicės i bashkon shpirti satirik dhe shprehja alegorike e konfliktit midis dijes dhe injorancės e konflikti midis mentalitetit tė prapamebtur oriental dhe mentalitetit modern perėndimor. Publicistika dhe proza e tij janė model i njė shqipeje letrare tė pėrpunuar dhe i njė stili elegant.
Vitet e fundit tė jetės (1926-1939), i kaloi si ambasador i Mbretėsise Shqiptare nė Washington, ku dhe vdiq mė 1942. Eshtrat e tij u sollėn nė Shqipėri nė vitet e fundit.
Nė letėrsinė e shqiptarėve tė Italisė, nė periudhėn midis dy luftrave, vazhdoi tradita e shkollės romantike tė shek. XIX, Z. Skiroi (1865-1927) me veprėn e tij (“Kthimi” 1913, “Te dheu i huaj”, 1940) desh tė rikuperonte kujtesėn historike tė shqiptarėve tė mėrguar qysh nga shekulli XV, pas vdekjes sė Skėnderbeut.
Gjatė Luftės Antifashiste tė popullit shqiptar (1939-1944), u zhvillua njė letėrsi e rezistencės, e cila lindi nė ilegalitet pėrmes shtypit klandestin tė Partisė Komuniste Shqiptare. Krijimet e kėsaj letėrsie ishin kryesisht shkrime publicistike, skica letrare dhe tekste kėngėsh partizane. Autorėt e saj qenė luftėtarė antifashistė tė brezit mė tė ri (Sh.Musaraj, A.Caci, F.Gjata, K.Jakova, Q.Buxheli).
Pas Luftės II Botėrore, letėrsia shqiptare njohu njė zhvillim masiv. Tipari kryesor i letėrsise dhe i arteve tė kėsaj periudhe, ishte zhvillimi i tyre i orientuar ideologjik dhe levrimi i tė gjitha zhanreve, sidomos i romanit, i cili, nga nje zhanėr pa traditė, doli ne krye tė procesit letrar.
Tipi mė i levruar i romanit u bė romani realist social, me permbajtje etologjike dhe historike, me subjekt linear (J.Xoxa, S.Spasse), por nuk mungon as romani me kompozicion tė thyer, me poetikė tė hapur dhe me njė nėnshtresė filozofike, qė buron nga asosacioni i ideve dhe analogjitė historike (I.Kadare, P.Marko) dhe as romani satirik (D.Agolli, Q.Buxheli).
Tregimin dhe novelėn, e lėvruan Dh.Shuteriqi, N.Prifti, Z.Cela, T.Laco, Dh.Xhuvani, N.Lera e tė tjerė, kurse poezinė, I.Kadare, D.Agolli, F.Arapi, Xh.Spahiu, M.Ahmeti e tė tjerė.
Mė pak, u zhvillua drama (K.Jakova “Toka jonė”, 1955) dhe komedia (S.Ēomora “Karnavalet e Korēės” 1961).
Letėrsia e kėsaj periudhe nė Shqipėri u zhvillua brenda kornizave tė realizmit socialist, i vetmi drejtim i lejuar nga politika zyrtare. Por talente te fuqishme, pėrtej kėtyre kornizave, krijuan vepra me njė frymė opozitare tė nėnkuptuar dhe me njė domethėnie universale.


I. Kadare (1936), me poezinė (“Pėrse mendohen kėto male” 1964, “Motive me diell” 1968, “Koha” 1976) dhe sidomos me prozėn e tij (“Gjenerali i ushtrisė sė vdekur” 1963; “Kėshtjella” 1970; “Kronikė nė gur” 1971, “Dimri i madh “ 1977, “Ura me tri harqe” 1978, “Piramida” 1992; “Spiritus” 1996 etj.), sfidoi kufizimet e kohės dhe pėrtėriti letėrsinė shqiptare me forma dhe motive qė e integrojnė atė nė rrjedhat moderne tė letėrsisė botėrore.
Vepra e Kadaresė paraqet njė enciklopedi artistike tė jetės shqiptare, njė afreskė tė gjerė tė ngjarjeve historike dhe bashkėkohore, tė pėrjetuara me njė qėndrim filozofik tė shprehur herė hapur e herė pėrmes gjuhės sė Ezopit.
Filozofia, mentalitetet, dramat dhe traditat historike e kulturore tė shqiptarėve, tė kaluara nė filtrin e mendimit artistik tė shkrimtarit, janė paraqitur nė veprėn e tij si shprehje e identitetit kombėtar, e vitalitetit tė kulturės shpirtėrore tė popullit tė vet dhe si faktor i qėndresės e i mbijetesės sė tij historike.
Kadareja krijon njė prozė moderne duke shfrytėzuar gjerėsisht analogjitė historike, parabolat dhe asosacionet, legjendat dhe mitologjinė kombėtare. Vepra e tij ka njė poetikė tė hapur qė vjen nga pėrzierja e kohėve, e rrafsheve tė ligjėrimit artistik, e reales me irealen, nga natyra e thyer mozaikale e kompozicionit.Vepra e Kadaresė i sjell letėrsisė evropiane njė aromė karakteristike mesdhetare, ballkanike dhe pasuron atė me koloritin e njė areali tipik pėr veēanėsinė e tij etno-kulturore.
Duke u nisur nga bota epike e legjendave dhe baladave mesjetare, proza e Kadaresė kapėrcen distancėn kohore dhe sjell nė rezonancė mentalitetin dhe ndėrgjegjen artistike e mesjetare, me mentalitetin dhe ndėrgjegjen artistike tė kohės sonė. Nga pėrpunimi i thellė krijues i fondit tė traditave tė lashta popullore, mesazhi i prozės dhe i poezisė sė Kadaresė fiton njėherėsh njė thellėsi historike dhe njė notė humane universale.
Krijues me njė vetėdije tė fortė kritike, Kadareja jo vetėm ka poetizuar vlerat shpirtėrore tė kombit tė vet, por dhe ka fshikulluar traditat anakronike, mentalitetet retrograde, psikologjinė provinciale dhe konvencionet e jetės sė shoqėrisė shqiptare.
Me frymėn e disidencės, nė kushtet e diktaturės kur u krijua vepra e Kadaresė, ka ndihmuar t’i gėrryhen themelet regjimit totalitar nė Shqipėri. Ekzili i tij politik nė Francė nė vitin 1990, kur nė Shqipėri sapo kishin filluar proceset demokratike, u dha shtysė kėtyre proēeseve.
Pėr kėto vlera, vepra e Kadaresė gėzon njė popullaritet tė gjerė dhe ėshtė pėrkthyer nė tė gjitha gjuhėt e mėdha tė botės (anglisht, frengjisht, gjermanisht, spanjisht, rusisht, italisht, arabisht etj.). Kadareja ėshtė vlerėsuar nga kritika e huaj, si njė prej shkrimtarėve mė tė shquar bashkėkohorė tė letėrsisė botėrore dhe ka fituar disa ēmime ndėrkombėtare. Kadareja ėshtė sot pėrfaqėsuesi mė eminent nė botė i kulturės shqiptare.


Poet i hollė lirik dhe shkrimtar satirik D. Agolli (1931), ka sjellė nė poezinė shqipe freskinė e njė frymėzimi spontan meditativ dhe nė roman humorin e lehtė popullor qė shkon deri nė grotesk. (“Shkėlqimi dhe rėnia e shokut Zylo” 1973; “Arka e djallit” 1997). Ai ėshtė mjeshtėr i tregimit psikologjik, filozofik (“Zhurma e erėrave tė dikurshme” 1964, “Njerėz tė krisur” 1995).
Nga pėrmbledhjet mė tė rėndėsishme poetike tė Agollit, duhen pėrmendur, “Shtigje malesh dhe trotuare” 1965, “Fjala gdhend gurin” 1977, “Udhėtoj i menduar” 1985 dhe “Lypėsi i kohės” 1995.
Agolli ka lindur nė njė katund tė Shqipėrisė juglindore dhe mori pjesė fare i ri nė rezistencėn antifashiste. Lidhja e ngushtė me jetėn popullore dhe me idealet antifashiste, pėrcaktuan pėrmbajtjen e veprės sė tij. Tipar i romaneve tė Agollit pėr rezistencėn ėshtė aktualizimi i vlerave tė saj morale, pėrmes sinkronizimit artistik tė ngjarjeve tė luftės me kohėn e sotme. Vepra e Agollit ėshtė bėrė shumė popullore, ėshtė pėrkthyer nė disa gjuhė tė tjera dhe ėshtė vlerėsuar nga kritika e huaj.
Nė trojet shqiptare nė Kosovė dhe nė Maqedoninė Perėndimore, letėrsia nė gjuhėn shqipe, e pėrfaqėsuar nga shumė emra (E. Mekuli, A. Pashku, A. Podrimja, R. Kelmendi, R. Qosja, D. Mehmeti, M. Isaku etj.), ndonėse e zhvilluar nė njė kontekst tjetėr politik e kulturor, edhe pas luftės, ruajti lidhjet me kulturėn mėmė dhe solli nė art ravgimet dhe dramat kombėtare e humane tė njeriut tė atyre trevave. Nė diasporėn shqiptare nė Europė, pas Luftės, nuk pati ndonjė lėvizje tė mirėfilltė letrare. I vetmi shkrimtar me rėndėsi qė krijoi nė atė diasporė ėshtė M. Camaj (1925-1992), qė rreh tė zbulojė nė poezinė dhe prozėn e tij rrėnjėt e identitetit tė shqiptarit tė mėrguar.
Rezultati mė i rėndėsishėm nė kulturėn shqiptare tė pasluftės nė fushė tė gjuhės ėshtė unifikimi i shqipes standarte, tė pėrpunuar nė nivelin e njė gjuhe moderne.
Nė fazėn e sotme tė tranzicionit tė shoqėrisė postkomuniste, letėrsia shqiptare pėrjeton avantazhet e hapjes ndaj botės, por edhe problemet qė i krijohen nė kėto kushte kulturės sė ēdo kombi, pėr tė ruajtur identitetin e vet.

Autor Prof. Jorgo Bulo
Literatura:
1. Historia e letėrsisė shqipe I, II (Botim i Institutit tė Historisė e tė Gjuhėsisė tė Universitetit tė Tiranės, Tiranė, 1960.
2. Historia e letėrsisė shqiptare (Botim i Akademisė sė Shkencave) Tiranė, 1983.
3. E.Ēabej. Shqiptarėt midis Perėndimit dhe Lindjes, Tiranė, 1994

_________________
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://qiell-lirie.forum0.net
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ   Fri Jul 18, 2008 5:57 pm

Nė fillimet e letėrsisė shqiptare janė veprat e Marin Barletit ("Historia e Skėnder-beut", 1508) dhe tė humanistėve tė tjerė, tė botuara latinisht. Libri i parė shqip ėshtė "Me-shari" (1555) i Gjon Buzukut. Letėrsia e vjetėr pėrfaqėsohet nga vepra fetare, por qė ishin shpre-hje e qėndresės kundėr sundimit osman. Autorėt mė tė rėndėsishėm ishin Pjetėr Budi, Frang Bardhi, Pjetėr Bogdani dhe te arbėreshėt e Italisė Lekė Matrėnga e Jul Variboba. Nė shek. XVIII-XIX lindi rryma e bejtexhinjve, e ndikuar nga i letėrsia orientale, por nė veprat e poetėve mė tė shquar kishte edhe tema laike e nota shoqėrore (Hasan Zyko Kamberi, Nezim Frakulla, Zenel Bastari etj).

Letėrsia e re kombėtare nis afėr mesit tė shek. XIX lidhur me lėvizjen e gjerė pėr glirimin nga sundimi I huaj dhe prandaj quhet letėrsia e Rilindjes Kombėtare. Ajo pati njė drejtim iluminist e nė periudhėn e fundit edhe vepra realiste, por nė tė mbisundoi romantizmi, bashkėkohės me romantizmin europian. U lėvrua sidomos poezia. Kjo ishte njė letėrsi me frymė demokratike e popullore, tema themelore ishte dashuria por atdheun, evokimi i tė kaluarės heroike dhe lufta pėr ēlirim kombėtar e shoqėror. Te arbėreshėt e Italisė u shquan Jeronim De Rada me poemėn "Kėngėt e Milosaos" (1836) e njė varg veprash tė mėdha poetike, Gavril Dara i Riu me poemėn "Kėnga e Sprasme e Balės", Franēesk Anton Santori, Zef Serembe etj.
Poeti i madh kombėtar i kėsaj periudhe ėshtė Naim Frashėri, autor i poemės "Bagėti e Bujqėsia" (1886), i "Historisė sė Skėnderbeut" nė vargje dhe i shumė krijimeve tė tjera patriotike, lirike e filozofike. Figura tė tjera tė shquara janė poeti lirik e satirik Andon Zako Ēajupi ("Baba Tomori", 1902), poetėt Ndre Mjeda, Aleksandėr Stavėr Drenova (Asdreni), novelisti Mihal Grameno etj.
Pas shpalljes sė Pavarėsisėi (1912) letėrsia e zhvilloi mė tej frymėn atdhetare tė Rilindjes Kombėtare dhe nė vitet 20-30 thellohet realismi, karakteri demokratik, problematika shoqėrore. Pėrfaqėsues i shquar i rrymės demo-kratike ėshtė Fan Noli, figurė politike por edhe poet, publicist e pėrkthyes. Lirik i njohur i kohės ėshtė Lasgush Poradeci. Nga ana tjetėr njė figurė qendrore e letėrsisė dhe e publiēistikės ishte At Gjergj Fishta. Ndėr prozatorėt janė romancierėt Ndoc Nikaj, Foqion Postoli dhe Haki Stėrmilli. Kulmin e realizmit kritik, me pasqyrimin e gjendjes sė masave mė tė varfėra dhe me theks tė fortė tė revoltės shoqėrore e shėnon krijimtaria nė poezi dhe nė prozė e Migjenit ("Vargjet e lira", 1935). Faik Konica ndėrkohė ishte njė kritik letrar me veprimtari shumė tė zgjeruar publiēistike qė ndikoi jo pak nė kėtė letėrsi.
Njė etapė cilėsisht e re nė letėrsinė shqiptare zė fill nė vitet e Luftės ANĒ dhe mori zhvillim tė plotė pas Ēlirimit si letėrsi e realizmit socialist. Nė shtypin ilegal, si shprehje e qėndresės antifashiste, u lėvrua njė letėrsi revolucionare, kryesisht poezia qytetare e patriotike. Poema satirike "Epopeja e Ballit Kombėtar" (1944) e Shefqet Musarajt ėshtė krijimi mė i shquar i kėsaj kohe.
Pas Ēlirimit pothuajse e tėrė letėrsia ishte e kontrolluar nga ēensura e shtetit. Hapėsirat nė cilat shtrihej letėrsia e asaj kohe ishin tė ngushta dhe plot rezik pėr autorėt. Shumė prej tyre si Kasem Trebeshina, Dhimitėr Xhuvani, Petro Marko e tė tjerė u dėnuan nga Partia nė fuqi. Shkrimtarė tė tjerė si Ismail Kadare, Jakov Xoxa e plot tė tjerė shkruanin tė vertetat e tyre tė fshehura pas njė sensi tė dyzuar. Megjithatė edhe gjatė periudhės sė Socializmit lindi dhe u zhvillua njė letėrsi e mirėfilltė e cila edhe pse nėn ēensurė, krijoi dhe u konfirmua. Nė vitet e fundit tė agonisė socialiste edhe letėrsia filloi tė shfaqej mė hapur dhe tė mbante njė qėndrim kritik herė hapur e herė tė nėnkuptuar. Pas diktaturės letėrsia shqiptare pati njėfarė mpirjeje. Brezi i ri i shkrimtarėve solli njė frymė tė re realiste sidomos nė poezi. Liria nė shkrim solli njė dyndje veprash letrare, por vetėm pak prej tyre ishin tė njė niveli tė pėlqyeshėm. Peshėn mė tė madhe e mbajtėn akoma shkrimtarėt e periudhės sė Pas Luftės. Shkrimtarė si Diana Ēuli, Visar Zhiti, Besnik Mustafaj, e plotė tė tjerė vezulluan nė kėtė periudhė. Nė poezi u shquan Mimoza Ahmeti dhe ndėr mė tė rinjtė Etvin Hatibi.
Vlen tė pėrmendet qė periudha e Post Diktaturės pati vlera tė veēanta sidomos pėrsa i pėrket ribotimit tė veprave qė ēensura komuniste i kishte ndaluar apo i kishte cunguar. U botuan tė plota veprat e rilindėsve, e Gjergj Fishtės, Faik Konicės, Lasgush Poradecit, Mitrush Kutelit etj. U botuan veprat e ndaluara dhe tė dėnuara gjatė sundimit komunist tė shkrimtarėve Petro Marko, Pjetėr Arbnori, Fatos Lubonja, Kasėm Trebeshina, Dhimitėr Xhuvani, Visar Zhiti e shumė tė tjerė
Mbrapsht nė krye Goto down
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ   Fri Jul 18, 2008 5:58 pm

Ismail Kadare lindi nė qytetin e Gjirokastrės. Atje ai kaloi fėmijėrinė dhe kjo la gjurmė tė thella nė gjithė jetėn dhe krijimtarinė e tij. Shkollėn e mesme e kreu nė gjimnazin "Asim Zeneli". Mė pas kreu studimet e larta nė Fakultetin e Historisė e tė Filologjisė nė Universitetin e Tiranės, pastaj nė Institutin "Gorki" tė Letėrsisė Botėrore nė Moskė. Kėto studime iu ndėrprenė pėr shkak tė krizės politike ndėrmjet Shqipėrisė dhe ish Bashkimit Sovjetik. Kadareja ka punuar nė gazetėn "Drita", pastaj drejtoi revistėn "Les letres albanaises". Sė fundi punonte nė profesion tė lirė. I.Kadare ka qenė dhe ėshtė protagonist i jetės politike dhe i mendimit tė vendit qysh prej viteve '60. Nė fund tė vitit 1990, dy muaj pas rėnies sė shtetit diktatorial, Kadare u largua sė bashku me familjen nė Paris, por mbajti lidhje mjaft tė shpeshta me Shqipėrinė. Ismail Kadare ėshtė njė nga personalitetet mė tė shquara tė kulturės shqiptare, ambasador i saj nė botė. Kadare ėshtė shkrimtari qė i ktheu mitet legjendare nė realitet, shkrimtari qė bėri histori prej prehistorisė; pa rėnė nė kundėrthėnie me vetveten dhe gjykimin modern, ai arsyetoi estetikisht nė mėnyrė tė pėrkorė dhe pėr kohėn absolute. Nė Shqipėrinė e ndodhur nė udhėkryq vepra e Kadaresė ka qenė dhe mbetet njė shpresė apo njė ogur i bardhė pėr tė.
Ismail Kadare ėshtė autor i shumė veprave nė poezi e prozė, laureat i shumė ēmimeve kombėtare, kandidat i ēmimit Nobel pėr shumė vite me radhė, anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė dhe Anėtar i Akademisė Franceze tė Shkencave Morale.
Vepra e Ismail Kadaresė ėshtė pėrkthyer nė 32 gjuhė tė huaja duke arritur kėshtu njė rekord tė pėrhapjes nė tėrė botėn e qytetėruar.


Ismail Kadare

Pa ty

Ti ike udhes se pafundme
Ku zverdhin druret gjetherenes
Mbi gjokse pellgjesh tani tundet
I arti medalion i henes.
Lejleket iken.
Fill pas teje
Si stof i keq u zbeh blerimi
Dhe ngjajne toka, pylli, reja,
Me negativin e nje filmi.
Tani ne fusha shkoj menduar
Ku nis te fryje ere e ftohte,
Ku ca mullare te gjysmuar
Duken qe larg si Don Kishote.
C'te bej, po them me vehten time,
Ne kete ore te vone te muzgut,
Ku qerrja baltave ben shkrime.
Te lashta sa te Gjon Buzukut?
Do te shkoj te ulem permbi pellgjet,
Te pi ne gjunje duke rene,
Ne gryke e di qe do te me ngelet
I ftohte medalioni i henes.

Ismail Kadare


Ti qave

Ti qave dhe me the me zė te ulet
Se une te trajtoja si prostitute.
Athere loteve te tu s'ua vura veshin
Te desha, pa ditur se te desha.

Vec nje mengjes te befte kur u gdhiva
Pa ty dhe bota krejt e zbrazet m'u duk,
Athere kuptova c'kisha humbur,
C'kisha fituar kuptova gjithashtu.

Me rrezellinte si smerald merzitja,
Dhe lumturia ngrysej si nje muzg me re...
Nuk dija ke te zgjidhja nga te dyja
Sepse seicila m'e bukur se tjetra qe.

Se ish i tille ky koleksion bizhush
Qe drite e terr leshonte njekohesisht,
Qe njeqindfish etjen per jeten shtonte,
Por dhe qe vdekjen ndillte njeqindfish.


Ismail Kadare


Koha e pamjaftueshme


S'kam kohė tė harroj shumė gjėra
Qė nga mendja ti nxjerr pėrjetė.
Pėr tragjikėt e vjetėr e shkrepėtimat
Do t'mė duhen sė paku dy vjet.

Dhe ndoshta po aq pėr Danten,
Pėr frėngjishten tok me plazhet po aq,
Ndoshta gratė do tė jem duke fshirė
Kur muzgu do tė afrohet ndėrkaq.

Si udhėtari me peshė tė tepėrt
Para avionit qė niset pas pak
I ngarkuar rėndshėm ende
Do t'afrohem tek varri humbak.

Nga supet si ta heq kėtė barrė?
Ku ta hedh kėte peshė, si?
Me tė s'mund tė zbres atje poshtė
Por as lart dot s'e lė kurrsesi.

I menduar gjer nė ēast tė fundit
Nga mosthėnia, nga pengu tragjik,
Njė shenjė ndoshta tė pakuptueshme
Do t'ju bėj tė gjithėve e do ik.



Ismail Kadare

Monologu i te vetmuarit


Tani une ngjitem lart dhe s'kam asnje gezim.
Ketu ku kam arritur me ftohte eshte, me vetmi.
E dija kete, por padurimi i vdekur
Me shtynte te shpejtoj te ky sinor i kote.

Krahe grash te thyera mbi supe si te prera nga nje
morg
Me japin nje gezim po aq te vdekur.
Me duket ende dimer ndonese esht prill.
Kam ftohte.
Kam ftohte.


Ismail Kadare

Edhe kur kujtesa

Edhe kur kujtesa ime e lodhur
Ashtu si ato tramvajet e pasmesnatės
Vetėm nė stacionet kryesore do tė ndalojė,
Une ty s'do tė harroj.

Do tė kujtoj
Mbrėmjen e heshtur, tė pafund tė syve tė tu,
Dėnesėn e mbytur, rrėzuar mbi supin tim
Si njė dėborė e pashkundshme.

Ndarja erdhi
Po iki larg teje...
Asgjė e jashtėzakonshme,
Veē ndonjė nate
Gishtat e dikujt do tė mpleksen nė flokėt e tu
Me tė largėtit gishtat e mi, me kilometra tė gjatė...



Ismail Kadare

Kristal

Ka kohė qė s'shihemi dhe ndjej
si tė harroj une dalėngadal
si vdes tek une kujtimi yt
si vdesin flokėt dhe gjithēka.


Tani kėrkoj poshtė e lartė
njė vend ku ty tė tė lėshoj
nje strofė a notė, a njė brilant
ku tė tė lė, tė puth, tė shkoj.


Nė s'tė pranoftė asnjė varr
asnjė mermer, a morg kristal
mos duhet vallė prapė tė tė mbart
gjysėm tė vdekur, gjysėm tė gjallė.


Nė s'gjetsha hon ku tė tė hedh
do gjej njė fushė a njė lulnajė
ku butėsisht porsi polen
gjithkund, gjithkund tė tė shpėrndajė.


Tė tė mashtroj ndoshta kėshtu
dhe tė tė puth tė ik pa kthim
dhe nuk do dine as ne askush
harim ish ky a s'ish harim.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Vizitor
Vizitor



MesazhTitulli: Re: LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ   Sat Jul 19, 2008 9:12 am

applausi applausi applausi Ju kam thene 100 here, shkruani shkurt po pat mundesi se jena me zemer edhe nuk lexojme dot shume Laughing
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
era13
Webmaster
Webmaster


Female
Numri i postimeve: 6786
Location: Ne shkallet e fantazis
Humor: futja kot....
Registration date: 11/04/2008

MesazhTitulli: Re: LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ   Tue Jul 22, 2008 5:12 pm

PUSHKINI - Njeri , poet e dramaturg.

Mė 6 qershor 1799 , sipas kalendarit tė ri, nė Moskė, nė familjen e Pushkinėve lindi njė djalė , qė ia vunė emrin Aleksandėr.Ai nuk ishte mė i madhi i fėmijėve , por u bė mė i madhi i tėrė Pushkinėve, para e pas tij, u bė mė i madhi bir i Rusisė. Jo vetėm nė rrethin familjar , por edhe nė Liceun e Carskoje Selos u skicuan qartė tiparet e veēanta tė karakterit tė tij jo tė zakonshėm.Ai kishte jo vetėm flokė tė zezė kacurrela negroide, qė me vėshtirėsi i shplekste dhe i shtronte krėhėri, por kishte dhe njė natyrė po aq tė vėshtirė pėr tu shtruar nga krėhėri i jetės. Nė familje ai i solli shqetėsime tė atit tė tij me pikėpamje konservatore. Nė lice u krijoi probleme mėsuesve pedantė , duke mos respektuar rregullat skolastike. Nė jetėn e pėrditshme shoqėrore , ai ishte sa i sinqertė dhe i dashur me shokėt e ngushtė tė penės dhe tė qejfeve , po aq shpėrthyes dhe i papėrmbajtur ndaj ēdo cėnimi tė personalitetit tė vet dhe tė tė tjerėve. Pushkini u lidh me njė miqėsi tė ngushtė me shtresėn e intelektualėve pėrparimtarė dekabristė dhe, nė tė njėjtėn kohė , u fut nė njė armiqėsi tė heshtur e tė vazhdueshme me pushtetin dhe hierarkinė cariste. Qė nė fillim , ai kishte thithur aromėn e letėrsisė franceze . Nga ana tjetėr , ndėrgjegja e tij u ndikua thellė qė nė moshėn adoleshente nė sfondin e luftės patriotike tė vitit 1812, kundėr Napoleonit dhe tė debateve tė ashpra politike tė kohės pėr emancipimin e jetės ruse. Dadoja e tij, qė nė fėmini, e mėkoi me aromėn e gjuhės dhe tė folklorit rus. Internimet e tij tė mėvonshme nė Besarabi, nė Odesė , nė Mikaillovsk, inkursionet nė Kaukaz e njohėn Pushkinin me panoramėn natyrore dhe shoqėrore ruse tė kohės. Pjesėmarrja e tij nė disa rrethe letrare ku zhvilloheshin debate tė zjarrta pėr letėrsinė dhe shoqėrinė ruse , edukuan ndėrgjegjen e tij tė thellė qytetare. Karakteri i tij impulsiv dhe pasionant i dha tonin dhe ngjyrimin krijimtarisė letrare.

Pushkini , i lindur me njė talent tė rrallė, me njė natyrė thellėsisht lirike, me njė shpirt tė shqetėsuar dhe me njė karakter kėrkues, qė zhvillon individualitetin e vet nė ballafaqim tė vazhdueshėm dhe nė pėrplasje me mentalitetin bashkėkohor, u shfaq jo vetėm si njė krijues me interesa tė gjera letrare , por edhe si njė artist novator qė ēeli dhe themeloi njė epokė tė re nė letėrsinė ruse. Ngriti gjuhėn letrare kombėtare nė njė shkallė tė lartė pėrsosmėrie, krijoi letėrsinė klasike ruse, duke krijuar vepra madhore jo vetėm nė poezi, por edhe nė dramaturgji e nė prozė.Ai u bė pėrfaqėsuesi dhe personifikimi i denjė i kombit tė vet, brenda dhe jashtė Rusisė. Ai mbetet pėr rusėt mė rusi nga tė gjithė krijuesit kombėtarė , mburrja dhe krenaria e tyre. Ishte pikėrisht Pushkini qė me talentin e tij gjenial , finalizoi punėn e disa brezave tė krijuesve nė fushėn e poezisė , tė prozės dhe tė dramaturgjisė ruse. Pushkini skicoi me penelata tė sigurta jo vetem tablo tė sė kaluarės historike, por shtroi edhe probleme tė mėdha shqetėsuese mbi fatin e individit dhe rolin e popullit nė jetėn politike tė vendit , si dhe detyra tė mėdha kombėtare, qė i dilnin pėrpara Rusisė nė atė shekull.

Ai dha njė panoramė tė gjerė artistike tė jetės ruse , rikrijoi artistikisht figurėn e njeriut bashkėkohor rus, ngriti nė njė nivel tė paparė deri atėhere poezinė ruse, hodhi themelet e njė proze realiste dhe e nxorri dramaturgjinė ruse nė rrugėn e dramaturgjisė europiane . Pushkini ėshtė njė artist novator me njė vizion modern pėr artin dhe letėrsinė. Pėr tė nuk ka kufinj tė gurtė , subjektet e veprės mund tė merren ngado dhe nė ēdo epokė. Pėr tė, zhvillimi i artit dhe i letėrsisė, nė veēanti, duhet tė mbėshtetet sa mbi trashėgiminė kombėtare , po aq edhe mbi idetė e arritjet mė tė pėrparuara tė letėrsisė botėrore.Pushkini , sipas vlerėsimit tė kritikut tė madh rus tė mesit tė shekullit XIX, V.Belinski , u bė "deti" qė mblodhi "lumenjtė e vegjėl e tė mėdhenj" tė poezisė ruse.

Njė dėshmi tjetėr e kėsaj ėshtė krijimtaria e tij dramaturgjike , pėr tė cilėn , gati nuk ėshtė folur aspak tek ne dhe shumė pak nė kritikėn ruse tė kohės sė tij (me pėrjashtim tė Belinskit) dhe mė vonė. Dramaturgjia ėshtė njė nga majat e arritjeve tė talentit tė Pushkinit , krahas poezisė dhe prozės, majė tė cilėn sa e pushtoi, vdekja e parakohshme e fatale nuk e la te ndriēojė me tėrė intensitetin e gjenialitetit tė vet krijues. Pushkini krijoi vetėm gjashtė tragjedi:
"Boris Gudunov" , "Kalorėsi koprac", "Moxarti e Salieri", "Mysafiri i gurtė", "Gosti nė kohė murtaje", "Rusallka".
Nga kėto tė gjashta vetėm dy prej tyre, "Boris Gudunov"dhe "Rusallka" mbajnė "pasaportė" ruse, kurse tė tjerat e marrin pėrmbajtjen nga jeta europiane franceze, spanjolle, vjeneze. Pushkini, nė dramaturgji , eci nė gjurmėt e Shekspirit tė madh dhe arriti tė krijojė vepra tė tilla qė, siē pohon Belinski , "...ato ("Moxarti e Salieri", "Kalorėsi koprac", "Mysafiri i gurtė" ) janė kaq tė mira sa, pa asnjė teprim , mund tė thuash se janė tė denja pėr gjeninė e vetė Shekspirit".

Nė tė njėjtėn kohė, Pushkini, duke shkruar tragjedi 200 vjet pas Shekspirit, bėn njė hap novator nė kėtė gjini, hap qė nuk u vlerėsua nga kritika bashkėkohore. Nė parathėnien e pėrgatitur nga vetė Pushkini pėr botimin e "Boris Gudunov" shprehte synimin e vet pėr shndėrrimin e skenės ruse. Por novatorizmi i tij e kalon kėtė cak. Tragjeditė e tij, pėr nga ndėrtimi kompozicional dhe intensiteti dramatik, nga vendi qė ze monologu tragjik, analiza dhe zbėrthimi dramatik qė i bėn botės sė brendshme tė personazhit dhe motiveve qė e levizėn atė , kėto vepra dramatike janė pararendėse tė dramės sė Ibsenit dhe tė Ēehovit, nė fillim tė shekullit XX dhe pse jo, edhe tharmi i dramės ekzistencialiste moderne , ku "egocentrizmi tragjik" zė vendin kryesor.

_________________
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit
 

LETERSIA SHQIPETARE DHE AJO E HUAJ

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
»(Æ`v “Æ)» Qiell-lirie »(Æ`v “Æ)» ::  :: -